Kviečiai buvo pradėti auginti maždaug prieš 10000 metų. Jų kilmės regionu yra laikomi Turkijos pietryčiai. Viena iš anksčiausiai pradėtų auginti kviečių rūšių yra vienagrūdžiai kviečiai Einkorn (T. monococcum). Šios rūšies kviečių ląstelėse yra dvigubas arba diploidinis chromosomų rinkinys. Tuo pačiu metu vyko laipsniškas dvigrūdžių kviečių Emmer (Triticum dicoccum) kultivavimas.
Tai buvo tolesnis kviečių genetinio vystymosi žingsnis, kadangi Emmer kviečiai buvo natūralios dviejų laukinių varpinių žolių - Triticum urartu (gimininga laukinių vienagrūdžių kviečių rūšis T. boeoticum) ir Aegilops rūšies javų – hibridizacijos rezultatas. Abi šios rūšys buvo diploidinės, tai reiškia, kad nauja kviečių rūšis tapo tetraploidine, kurios ląstelėse buvo keturi chromosomų rinkiniai. Kietieji kviečiai (Durum kviečiai) taip pat yra tetraploidai; jie kaip ir Emmer kviečiai taip pat buvo išvesti natūralios hibridizacijos būdu. Bėgant metams, ūkininkai toliau vykdė kviečių, kurie pasižymėjo palankiausiomis savybėmis tokiomis kaip lengva javapjūtė, geras derlius ir t.t., selekcijas.
Tokiu būdu, įsivyravo nauja kviečių rūšis. Spelta rūšies kviečiai ir paprastieji duoniniai kviečiai tapo plačiausiai paplitusiomis rūšimis. Šios dvi rūšys taip pat buvo išvestos Emmer (dvigrūdžių) kviečių ir laukinių kviečių Aegilops tauschii natūralios hibridizacijos būdu. Kryžminimo būdu tetraploidas tapo heksaploidu, kurio ląstelėse dabar yra šeši chromosomų rinkiniai (t.y. 42 chromosomos). Tai yra pagrindinis skirtumas, lyginant su 14 chromosomų pradinėse rūšyse. Šis „natūralus“ genetinis vystymasis, nors ir buvo labai sėkmingas, truko ilgus metus, todėl biotechnologijų srities specialistai dabar tyrinėja greitesnio ir efektyvesnio genetinio valdymo būdus, o pagrindinis tikslas – genų manipuliacija.