Daugeliu atvejų, grūdinių pasėlių trąšos yra skirtos javų derlingumo ir kokybės gerinimui, užtikrinant jų aprūpinimą mineralais, dėl kurių trūkumo gali sutrikti augalų augimas ir vystymasis.
Be to, trąšų sudėtyje esantys mitybos elementai gali padėti augalams apsisaugoti nuo ligų. Gerai subalansuota mitybos programa ne tik užtikrins tvirtą ir elastingą augalų ląstelinę struktūrą, bet ir tuo pačiu leis išvengti perteklinio mitybos elementų susikaupimo, kuris taip pat gali būti žalingas augalų sveikatai. Galima rasti daug tokių mitybos elementų kaip azotas, kalis, manganas, cinkas, varis ir molibdenas teigiamo poveikio augalų sveikatai pavyzdžių.
Azoto trūkumas nulemia javų polinkį į iššutimą, tuo tarpu dėl nepakankamų kalio atsargų augalai bus silpni ir žemaūgiai, ypatingai sausuoju metų laiku. Esant ribotam aprūpinimui kaliu, augalai blogai pakelia fiziologinį stresą: šalčio pažaidos būna kur kas rimtesnės, prireikia daugiau laiko, kol atsistato užlieti dirvožemio plotai, o augalai anksčiau pradeda skursti ir dažnai žūsta sausros laikotarpiu.
Pasėliai bus imlesni ligoms ir kenkėjams tuose plotuose, kur nėra subalansuotos azoto ir kalio atsargos. Tokiais atvejais, vystosi silpnesni augalai su sultingais stiebais, kurių ląstelėse tirpiųjų azoto junginių ir paprastųjų angliavandenių koncentracija yra didesnė. Tokie augalai tampa lengvai prieinamu maitinimosi šaltiniu grybeliams, sukeliantiems tokias ligas kaip netikrąją miltligę.
Plonesnės tokių augalų ląstelių sienelės turi mažesnį mechaninį atsparumą kenkėjams, kas taip pat gali būti kalio trūkumo pasekmė. Bandymų su daugiau kaip 1000 varpinių augalų analizė parodė, kad tręšimas kalio trąšomis tuose plotuose, kur yra mažas kalio kiekis, lyginant su padidėjusiu azoto kiekiu, daugiau kaip 70% atvejų sumažino augalų polinkį sirgti grybelinėmis ligomis ir bakterinėmis infekcijomis. Kalio trūkumas taip pat yra susijęs su dažnesniais rūdžių pasireiškimo atvejais.
Pasėlių tręšimas cinko trąšomis efektyviai padidina augalų atsparumą javų amaro(Rhizoctonia cerealis) infekcijoms, tuo tarpu vario trūkumas gali būti augalų su kuokeliniais žiedais nevaisingumo priežastis, o tuščiose grūdų vietose formuojasi paprastosios skalsėsžidiniai.
Mangano efektyvumas, kovojant su kviečių ligomis, įrodytas įvairiausiais tyrimais. Manganas turi tiesioginį slopinantį poveikį grybelių vystymuisi, ypatingai užkerta kelią netikrajai miltligei. Be to, jis dalyvauja lignino ir suberino, didinančių augalų ląstelių atsparumą infekcijoms, gamyboje. Įrodyta, kad tręšimas mangano trąšomis padeda sumažinti kviečių apsikrėtimo grybelinėmis infekcijomis, sukeliančiomis iššutimą, koeficientą.