Agronominiai principai
Kiekvieno cukrinių runkelių augintojo tikslas - užauginti didelio derlingumo pasėlius, kurie užtikrintų maksimalų cukraus kiekį iš vieno hektaro ir tinkamos kokybės cukringas sultis. Cukraus kiekis šakniavaisiuose turi būti didelis, o amino-N kiekis sultyse turi būti mažas.
Cukriniai runkeliai yra tipiniai dvimečiai augalai, todėl jų derlingumą lemia šviesos spinduliuotės kiekis, gautas ir sugertas pirmaisiais jų augimo metais. Todėl, ruošiant agronominių pasėlių auginimo priemonių strategijos planą, labai svarbu į tai atsižvelgti. Numatytos strateginės priemonės turėtų užtikrinti greitą ir ankstyvą augalų įsitvirtinimą, sumažinant laiką nuo sudygimo iki lapų ploto susiformavimo ir tarpueilių uždengimo lapais, tuo pačiu, stengiantis maksimaliai pratęsti laikotarpį tarp pilno lapų susilietimo tarpueilyje iki jų senėjimo. Tokios strateginės priemonės užtikrina, kad pasėliams pavyks sugerti 90% sulaikytos šviesos spinduliuotės, o augintojas gaus planuojamą didžiausią derlingumą. Egzistuoja daug agronominių veiksnių, kurie gali turėti įtakos pasėlių produktyvumui ir daugelį iš jų gali kontroliuoti pasėlių augintojas, atsižvelgdamas į tam tikras klimato ir dirvožemio sąlygas. Visi svarbūs veiksniai – sėklų guolio paruošimas, sėklų kokybė, sėklų dygimas, augalo augimas ir vystymasis, tarpai tarp augalų eilutėje.
Sėklų guolio paruošimas
| % yield reduction as a result of topsoil compaction | |
|---|---|
| Sugar Beet | |
| Heavy Soil | 60 |
| Medium/Light Soils | 50 |
| Ref: University of Nottingham, UK | |
Ruošiant sėklų guolį, svarbu sukurti puraus dirvožemio sluoksnį, po kuriuo būtų įterpiama sėkla, o gilesnio dirvožemio sluoksnio struktūra taip pat turi būti tinkamai paruošta. Vidutinio sunkumo dirvožemio struktūra dygstančioms sėkloms užtikrina maisto medžiagų judėjimo srautus, oro ir drėgmės prieinamumą. Sėti cukrinius runkelius reikėtų pakankamai anksti, kai tik susidaro tinkamos sąlygos įdirbti ir paruošti žemę. Vėliau pasėjus pasėlius, ar atidėjus sėją iki balandžio pradžios, derlingumas gali sumažėti 0,5% per dieną, nes vėlyvo vystymosi cukrinių runkelių lapų plotas būna mažesnis ir nepajėgus sugerti bei įsisavinti intensyvesnės šviesos spinduliuotės. Visada reikėtų išvengti dirvožemio struktūros pažeidimų, todėl nevažinėkite su jokia technika, kai dirvožemis šlapias/drėgnas.
Dirvožemio pH
Cukriniai runkeliai yra labai jautrūs dirvožemio pH rodikliams, todėl didžiausio derlingumo galima tikėtis, auginant neutraliuose – iki didelio pH dirvožemiuose. Dažniausiai pH priklauso nuo dirvožemio tipo:
- Priemolio bei molingame dirvožemyje pH turėtų būti nuo 6,5 iki 7
- Smėlingame dirvožemyje pageidaujamas pH yra 5,5 – 6,0
- Organinėmis medžiagomis prisotintame dirvožemyje pageidaujamas pH yra 6,2
Kaip pavaizduota žemiau pateiktoje iliustracijoje, pH taip pat turi įtakos maisto medžiagų prieinamumui. Kai pH viršija 7,5, pablogėja maisto medžiagų, ypač fosforo, mangano, boro ir cinko prieinamumas, nors dirvožemyje šių maistinių elementų kiekiai bei ištekliai gali būti pakankamai dideli.
Jei dirvožemio pH yra pernelyg didelis arba per mažas, maisto medžiagos (dažniausiai mikroelementai) “užsiblokuoja” dirvožemyje, todėl tokiu atveju rekomenduojama patręšti pasėlius lapų trąšomis, nes jos užtikrina greitą cukrinių runkelių reakciją ir pasėlių augimas bei vystymasis nesutrinka. Esant dideliam dirvožemio pH, ypatingai gali išryškėti boro ir mangano trūkumas pasėliams.
Pasėlių apsauga
Cukriniai runkeliai prastai konkuruoja su piktžolėmis, ypač nuo sudygimo tarpsnio iki lapų susilietimo tarpueilyje. Sudygę cukrinių runkelių augalai yra nedideli, silpni, jiems trūksta energingumo, todėl prireikia maždaug dviejų mėnesių, kad susiformuotų pakankamas lapų skliautas ir užpavėsintų dirvožemį. Šiame laikotarpyje labai svarbu apsaugoti pasėlius nuo piktžolių. Paprastai, maždaug 3-4 kartus reikia panaudoti herbicidus. Jei pasėlius nustelbia piktžolės, vyksta konkurencija dėl šviesos ir maisto medžiagų, todėl sulėtėja cukrinių runkelių augimas. Sulėtėjęs cukrinių runkelių augimas bei vystymasis reiškia mažesnį lapų plotą tuo metu, kai šviesa intensyvi ir saulės spinduliuotė yra didelė.
Sėjomaina
Cukriniai runkeliai gali nukentėti nuo fomozės, o pažeisti augalai suserga sausuoju puviniu (Pythium, Aphanomyces, Phoma). Tai dirvožemio grybai, kurie puola šaknis. Ligos požymiai – patamsėjusios, juodos šaknys. Pasėlių susirgimo riziką galima sumažinti, taikant sėjomainą, praleidžiant tris metus iki sekančio cukrinių runkelių pasėlių auginimo tame pačiame plote. Silpnus augalus žaladariai paveikia greičiau nei sveikus augalus. Kitokių rūšių grybai (miltligė, rūdys ir baltuliai -Ramularia) taip pat gali atakuoti ir pažeisti cukrinius runkelius. Dar viena didžiulė grėsmė cukrinių runkelių augimui ir produktyvumui – dirvožemio nematodų išpuoliai, todėl optimali sėjomaina yra privaloma daugelyje cukrinių runkelių auginimo vietovių.
Agronominių priemonių bei principų apibendrinimas
Daugiau informacijos apie cukrinius runkelius
Agronominiai principai
Kiekvieno cukrinių runkelių augintojo tikslas - užauginti didelio derlingumo pasėlius, kurie užtikrintų maksimalų cukraus kiekį iš vieno hektaro ir tinkamos kokybės cukringas sultis.
Maisto medžiagų įtaka cukriniams runkeliams
Labai svarbu užtikrinti, jog skirtinguose cukrinių runkelių augimo ir vystymosi tarpsniuose, šiems pasėliams nepritrūktų maistinių medžiagų.
Cukrinių runkelių augimas ir vystymasis
Nuo sėklų sudygimo iki sėklų užauginimo ir subrandinimo cukriniams runkeliams reikia dvejų metų. Pirmaisiais augimo ir vystymosi metais augalas įsitvirtina ir užaugina šaknų derlių.
Cukrinių runkelių pasėlių tręšimo apibendrinimas
Didžiausias cukrinių runkelių pasėlių poreikis maisto medžiagoms prasideda praėjus maždaug 1-1,5 mėnesiui po sėjos. Grafinėje iliustracijoje pateikiamas pavyzdys, rodantis pagrindinių maisto medžiagų įsisavinimą augalų vegetacijos laikotarpyje.
Rinkos reikalavimai cukrinių runkelių derliaus kokybei
Žmonių maistui naudojama iš cukrinių runkelių gaminama sacharozė. Cukrinių runkelių šakniavaisiuose būna nuo 13 iki 22% sacharozės. Sacharozė plačiai naudojama kaip grynas, aukštos kokybės energetinis maistas ir kaip maisto papildas.
Cukrinių runkelių auginimas ir produkcija pasauliniu mastu
2011- siais metais visame pasaulyje cukriniai runkeliai užėmė 5,069,362 hektarų plotą, o Europoje daugiausia buvo auginama Rusijos Federacijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.
Istorinė cukrinių runkelių raida
Cukrinius runkelius pasaulyje pradėjo auginti 1786 metais. Augindamas skirtingas cukrinių runkelių rūšis, Berlyno chemikas Achardas (Achard) išvedė cukrinių runkelių veislę, ypač tinkamą cukraus gavybai. Iš šios veislės kilo “Baltųjų Silezijos cukrinių...
