Braškių vaisiuose yra maždaug 90 % vandens ir 10 % bendro tirpių kietųjų medžiagų kiekio. Tai yra puikus folio rūgšties ir kalio šaltinis, be to, braškėse yra maistinių skaidulų, mangano ir antioksidantų. Šiuose vaisiuose yra daug vitamino C, todėl per dieną suvalgius 10 vaisių, šis kiekis iš esmės atitiktų visą rekomenduojamą šio vitamino dienos normą. Pagrindinės tirpaus cukraus sudedamosios dalys yra gliukozė ir fruktozė. Tuo tarpu pagrindinė rūgštis yra citrinų rūgštis. Braškių skonis yra pagrindinė savybė, išsiskirianti sudėtiniu vaisių saldumo, rūgštumo ir išskirtinio aromato deriniu. Intensyviausio skonio vaisiuose yra didelis bendras tirpių kietųjų medžiagų kiekis ir aukštas rūgštingumo lygis.
Geras augalų maistinių medžiagų įsisavinimas užtikrins tinkamą vaisių augimą, ilgesnę jų laikymo trukmę ir puikų cukraus, rūgštingumo, gero aromato ir skonio balansą.
Augalams reikia visokių maistinių medžiagų, tačiau aukščiausiai vaisių kokybei užtikrinti svarbiausios iš jų yra kalis, azotas, kalcis ir boras.
Boras atlieka esminį vaidmenį vaisių kokybės užtikrinimo srityje, todėl jo pritrūkus, užauga mažesni ir deformuoti vaisiai.
Kalis yra ypač svarbus vaisių kokybei, kadangi jis užtikrina aukštą cukraus ir rūgšties kiekį bei gerą vaisių skonį.
Tuo tarpu, azoto perteklius vaisių augimo ir vystymosi metu daro neigiamą poveikį vaisių kokybei. Dėl jo padidėja neatsparumas ligoms ir minkštėja vaisiai. Todėl sutrumpėja laikymo trukmė, o vaisiai greičiau supūva. Dėl azoto pertekliaus taip pat gali vėliau prasidėti nokimas, o patys vaisiai užaugti deformuoti, todėl derlius bus žymiai mažesnis.
Be to, dėl azoto pertekliaus taip pat padidėja tokių ligų kaip antraknozė ir vainikinis puvinys atsiradimo tikimybė. Tręšiamasis drėkinimas gali padėti užtikrinti, jog augalai geriau įsisavins panaudotą azotą ir bus atsparesni puviniams. Kita vertus, dėl didelio azoto kiekio vis vien gali padidėti ligų sunkumo lygis, net ir naudojant labiau kontroliuojamas tręšiamojo drėkinimo sistemas.