Kaip padidinti braškių derlių?

Siekiant kiek įmanoma didesnio pelno, svarbus geras auginamų augalų derlingumas ir kokybė. Agronominiu požiūriu, yra daug dalykų, kuriuos, norėdamas pagerinti abu šiuos aspektus, gali padaryti augintojas, o svarbiausias iš jų – tinkamas aprūpinimas medžiagomis. Daugeliu atvejų, derlingumą gerinančios maistinės medžiagos pagerina ir nuskintos uogos kokybę.

Geram braškių derliui būtinas azotas

Azotas, kuris yra viena iš pagrindinių baltymų gamybos medžiagų, yra būtinas augalo augimui. Jis svarbus biomasės gamybai ir vaisių auginimui, nes maksimaliai pagerina fotosintetinę asimiliaciją, dėl kurios didėja braškių derlingumas. 

Spartaus augimo laikotarpiu lapai, kuriems trūksta azoto, lieka maži, tampa blyškiai žalsvi arba pagelsta. Tačiau augalui gaunant per daug azoto gali atsirasti lapų perteklius, kuris yra neproporcingas likusiam augalui, dėl to augalas leidžia per daug ūsų ir sukrauna nepakankamai žiedų. Braškės yra ganėtinai jautrios N pertekliui, todėl natrio šaltinius reikia kruopščiai sekti ir subalansuoti su kitomis maistinėmis medžiagomis. Bendra reikiamo N norma kinta atsižvelgiant į veislę ir auginimo sistemą.

Azoto trąšų naudojimo laikas taip pat kritiškai svarbus, todėl programos turi būti pritaikytos taip, kad augtų pakankamai lapų ir gerai megztųsi uogos, nebūtų problemų vykstant uogų sirpimui ir skynimui. Jeigu braškės auginamos laukuose, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas tręšimui azotu rudenį ir ankstyvą pavasarį, kad augalas sustiprėtų, būtų gražesnis ir geriau vestų uogas.

Tręšimas N trąšomis turi būti subalansuotas su numatomu N išsiskyrimu iš bet kokių organinių medžiagų, kuriomis praturtinama braškių sodinimui ruošiama dirva.

Makroelementų reikalavimai braškėms

Įsisavinimo duomenys patvirtina, kad vienai tonai uogų reikia apie 3–3,5 kg azoto.

Azoto įsisavinimas padidėja vegetaciniame etape, o aukščiausią lygį pasiekia prieš pat pradedant nokti uogoms.

Dėl pavasarį įvykstančio ataugimo, daugiamečių augalų sistemos gali naudoti lapų vainike ir šaknyse laikomas N atsargas 2–3 metus nuo jų pagaminimo. Todėl vienmečių augalų uogų vedimo sistemoms paprastai reikia, taigi, ir gauna, didesnę N normą nei daugiamečiai augalai.

Tręšiant tik rudenį uogų vedimas pavasarį maksimaliai nepadidės. Norint kiek įmanoma labiau padidinti derlingumą, būtina azotu tręšti pavasarį, tačiau, jeigu rudenį trąšų norma buvo per maža, pavasarinis tręšimas jos nekompensuos.

Jeigu braškės auginamos kultivuojamoje žemėje, paskirstytas tręšimas N rekomenduojamas palyginti negiliai įsišaknijusiems augalams, kurie paprastai auginami lengvame, į išplovimą linkusiame dirvožemyje. Palyginti su tręšimu išbarstant, azotas geriau panaudojamas taikant tręšimą drėkinimo metu.

Pastovus nedidelis N kiekis, naudojamas drėkinimo metu, yra kur kas veiksmingesnis, nei vienos N dozės išbarstymas.

Fosfato trūkumas apriboja braškių derlingumą

Reikiamas fosforo kiekis yra palyginti mažas, tačiau, jeigu jo trūkumas pasireiškia vykstant žiedinių pumpurų diferenciacijai, uogų pumpurų skaičius sumažėja ir krenta derlingumas.

Laukuose auginamuose augaluose fosforas sukaupiamas šaknų srityje prieš sodinimą, bet substratuose auginamuose augaluose P skiriamas ankstyvam suaugimui ir uogų mezgimui.

Kalis ir magnis turi įtakos derlingumui

Tiek kalis, tiek magnis yra reikalingas daugeliui augalo procesų, todėl, jeigu kurio nors iš jų kiekis yra ribotas, tuomet ir derlingumas bus ribotas.

Silicis padidina braškių derlingumą

Silicio naudojimas nuo ūsų formavimosi fazės iki uogų skynimo laiko padidinti derlingumą padeda šiek tiek geriau, palyginti su jo naudojimu nuo žydėjimo fazės.