Avižos
Azotas yra pagrindinis amino rūgščių – avižų grūdų baltymų sudedamosios dalies - komponentas. Grūdiniai pasėliai visus jiems prieinamus azoto išteklius pirmiausia panaudoja derlingumo potencialo formavimui. Patenkinus visus su grūdų derlingumu susijusius poreikius, likusi azoto dalis panaudojama augalų baltymams. Nustatyta, kad esant dideliam grūdų derliui, kinta baltymų kiekis grūduose, todėl labai svarbu numatyti ir įvertinti būsimą pasėlių derlingumą, kai priartėja grūdų pildymosi tarpsnis. Tręšiant azotu vėlesneje augimo bei vystymosi fazėje, pavyksta sušvelninti baltymų kiekio kitimą ir padidinti baltymų kiekį grūduose. Tręšiant avižų pasėlius mažiausiomis optimaliomis azoto tręšimo normomis, būna mažas baltymų kiekis grūduose.
Siera yra viena iš pagrindinių baltymų sudedamųjų dalių, taigi, nuo šio elemento daugeliu atvejų priklauso grūdų baltymų kiekis ir kokybė. Siera taip pat įeina į kai kurių pagrindinių amino rūgščių, užtikrinančių vertingąsias baltymų savybes, sudėtį, tai - cisteinas, metioninas, treoninas ir lizinas. Augalams siera reikalinga dėl to, kad galėtų įsisavinti jų gaunamą azotą. Grūdiniams pasėliams azoto – sieros santykis turėtų būti 7-10/1. Tręšiant pasėlius siera, taip pat turėtų padidėti baltymų kiekis grūduose. Didžiausius baltymų rodiklius derliuje galima pasiekti, tręšiant pasėlius ir azotu ir siera.
Manganas ir cinkas atlieka svarbų vaidmenį augalo medžiagų apykaitos procesuose, tame tarpe ir azoto apykaitos procese. Esant geresnei azoto apykaitai, padidėja azoto kiekis, kuris dalyvauja baltymų sintezėje.