Avižų žalių lapų skliauto išsaugojimas

Dar vienas svarbus veiksnys, siekiant padidinti avižų pasėlių derlingumą, visiškai susiformavus lapų skliautui, - išlaikyti žalių ir sveikų lapų skliautą per visą grūdų pildymosi tarpsnį iki laikotarpio pabaigos, kad lapai sugertų kaip įmanoma daugiau saulės šviesos ir konvertuotų ją į derlių.

Avižų pasėlių tręšimo įtaka žalių lapų skliautui

Azotas

Azotas, kalis ir magnis yra ypatingai svarbūs maistiniai elementai, padedantys išlaikyti žalių, sveikų lapų skliautą. Chlorofilas yra gausiai azotu ir magniu prisotintas augalo baltymas, suteikiantis augalui žalią spalvą ir, atliekantis pagrindinį vaidmenį fotosintezės procese, užtikrindamas jo efektyvumą. Įrodyta ir praktika patvirtina, kad chlorofilo kiekio lapuose ir azoto santykis visada yra teigiamas.

N- testeriu (azoto testeriu) nustačius chlorofilo kiekį lapuose, galima pasinaudoti chlorofilo-azoto santykiu ir įvertinti azoto (N) išteklių būklę avižų pasėliuose.

 

Magnis 

Kadangi pagrindinis chlorofilo atomas yra sudarytas iš magnio, jis įtakoja chlorofilo susiformavimą ir jo kiekį augaluose. Magnis taip pat suaktyvina fermentų veiklą augaluose ir kartu su kaliu ir kalciu veikia kaip osmosinio potencialo (druskų - vandens balanso) reguliatorius. Savo ruožtu, druskų - vandens balansas turi įtakos vandens ir maisto medžiagų cirkuliacijai augale, taigi, ir augalo struktūrai (vytimo procesui). 

Svarbu ne tik išlaikyti bei prailginti žalių lapų skliauto trukmę, lygiai taip pat yra svarbu pasirūpinti augalų struktūros ir sveikos būklės palaikymu, siekiant pagerinti pasėlių šviesos sugėrimo efektyvumą, vėliau tampantį pasėlių derliumi. 

 

Kalis

Kalis atlieka labai svarbų vaidmenį, nes palaiko ląstelių pabrinkimą ir tvirtumą, taip pat, skatina maisto medžiagų cirkuliaciją augale. Esant ribotam pasėlių aprūpinimui kaliu, augalai gali pradėti per anksti skursti ir vysti, kartu nyksta žalių lapų skliautas. Šiaudai dėl kalio trūkumo tampa trapesni, todėl padidėja pasėlių išgulimo rizika, pasėkoje, gali žymiai sumažėti pasėlių derlius ir pablogėti derliaus kokybė. Kalio kiekis augaluose reguliuoja žiotelių atsivėrimą ir užsidarymą, tuo pačiu, reguliuoja vandens praradimą iš paviršinio lapų sluoksnio ir apsaugo augalą nuo vytimo sauso klimato laikotarpiais.

Kalis ypač reikalingas žieminiams pasėliams, kadangi padidina augalų atsparumą žiemos šalčiams ir yra vienas iš labiausiai paplitusių fermentų aktyvatorių. Jis dalyvauja daugiau nei 60 įvairių fermentų veikloje. Patręšus pasėlius tikslingomis ir tinkamomis kalio trąšų normomis, galima pratęsti grūdų pildymosi tarpsnį ir, tuo pačiu, padidinti grūdų svorį bei masę. Avižų pasėlių poreikis kaliui yra didesnis nei bet kuriems kitiems maistiniams elementams ir didžioji jo išteklių dalis yra pasisavinama augalų vegetatyvinio augimo ir vystymosi laikotarpyje. Pasėlių tręšimo programą reikėtų pritaikyti būtent šių reikšmingų poreikių patenkinimui.