Azotas
Savalaikis tręšimas azotu turi didžiausią poveikį galutiniam avižų grūdų dydžiui - stambumui ir svoriui. Patręšus pasėlius azoto trąšomis ankstyvoje augimo fazėje, susiformuoja platus lapų skliautas su dideliu angliavandenių kiekiu stiebe, kurie brandos tarpsniu pernešami į grūdus. Tai ypatingai svarbu auginant avižas sauso klimato bei sausros sąlygomis, kur 60% grūdų derliaus gaunama iš tokių atsargų. Būtina kontroliuoti azoto kiekį augalų audiniuose, siekiant išvengti ankstyvo lapų skliauto išglebimo ir grūdų brandos tarpsnio sutrumpėjimo. Patręšus avižų pasėlius vėlesnėse augimo bei vystymosi fazėse, padidėja grūdų svoris.
Fosforas
Fosforas atlieka svarbų vaidmenį, aprūpinant augalus energija. Angliavandenių atsargų perskirstymui yra reikalingas didelis energijos kiekis. Taigi, tinkamas tręšimas fosforinėmis trąšomis yra svarbus veiksnys, siekiant užauginti stambius avižų grūdus. Norint užauginti stambesnius avižų grūdus, galima tręšti tiek sausomis fosforinėmis trąšomis, tiek ir skystomis lapų trąšomis.
Kalis
Kalis paskirsto mitybos elementus augalų audiniuose, reguliuodamas transpiracijos srautus mineralų pernešimui į varpą, todėl būtina užtikrinti pakankamas kalio atsargas augaluose. Be to, kalis neleidžia augalams per anksti išglebti, ypač ištikus sausrai grūdų pildymosi bei brandos tarpsnyje. Esant kalio trūkumui, augalai prastai kontroliuoja transpiraciją per lapus, dėl to jie perkaista ir išglemba. Esant pakankamoms kalio atsargoms augalų audiniuose, grūdų pildymosi bei brendimo fazė trunka ilgiau, dėl to padidėja avižų grūdų svoris.
Manganas ir cinkas
Ir dėl mangano ir dėl cinko poveikio azoto metabolizmui ir, esant pakankamam jų kiekiui augalo audiniuose, padidėja avižų grūdų svoris.
Kitos žemės ūkio pasėlių valdymo praktikos bei metodai, turintys įtakos avižų grūdų stambumui ir svoriui
- Augalų apsauga
- Piktžolių kontrolė
- Kenkėjų, ypač amarų, kontrolė
- Augalų ligų kontrolė, ypatingai rūdžių ir grybelinių susirgimų
Derliaus nuėmimas, džiovinimas ir laikymas bei sandėliavimas
Auginant belukštes avižas, ypač svarbu leisti joms visiškai subręsti ir prinokti. Siekiant išlaikyti kokyišką derlių, grūdo arba jo luobelės negalima pažeisti kūlimo metu. Avižos turi būti be piktžolių ir kitų pašalinių medžiagų ar jų dalelių. Džiovinti avižas būtina nedelsiant po kūlimo. Džiovinant belukštes avižas, reikia vengti pernelyg didelio karščio, nes gali pasižeisti grūdo šerdis. Avižos džiovinamos iki mažesnio nei 14% drėgnumo.
Dirvožemis ir dirvos pH kontrolė
Avižų pasėliai yra mažiau reiklūs dirvožemio kokybei, lyginant su kviečiais ir miežiais. Tiktai rugiai yra dar mažiau už avižas reiklūs dirvožemio kokybei. Visai pagrįstai avižos laikomos lengvų dirvožemių augalu, o esant palankioms temperatūros ir drėgmės sąlygoms, tinka derlingos ir sausesnės dirvos.
Avižų pasėlių poreikis maisto medžiagoms (N, P, K) yra šiek tiek mažesnis, lyginant su kviečiais, miežiais ir kukurūzais. Avižos yra žymiai labiau jautrios druskų koncentracijai dirvožemyje, lyginant su miežiais, ir šiek tiek mažiau jautrios nei kviečiai ir rugiai.
Įvairios avižų veislės geriau už kitus grūdinius pasėlius toleruoja dirvožemio rūgštingumą. Įrodyta, kad avižos toleruoja netgi 4.5 pH rūgštumo dirvožemį, tačiau siekiant išauginti maksimalų derlių, laukus reikėtų nukalkinti iki 5.3-5.7 pH.