Kviečiai

Kviečiai
  • Standartinis šaknų ilgis yra 13 - 15 km m-2 
  • Apie 51 šaknų yra 0-20 cm gylyje, 26 % yra 20-40 cm​, 14% yra 40-60 cm​, 8% yra 60-80 cm
  • Kartais žieminių kviečių šaknims reikia maisto medžiagų ir vandens net 2 metrų gylyje 
  • 1 tonai derliaus reikalinga 2,1km šaknų

NPK Kviečiams

N

• Azotas yra amino ir nukleino rūgščių sudedamoji dalis, todėl yra labai svarbus baltymų susidarymui. Jis dalyvauja visuose kviečių pasėlių augimo procesuose kaip maisto medžiaga, turinti didžiausią įtaką kviečių derlingumui (derliaus kokybei).

• Didelė azoto dalis įeina į chlorofilo sudėtį, kuris yra būtinas fotosintezės aktyvumui. Esant nepakankamam aprūpinimui N, chlorofilo kiekis sumažėja, o tai savo ruožtu įtakoja augimo procesus visame augale.

• Pagrindinis ir didžiausias N įsisavinimas vyksta stiebo ilgėjimo tarpsnyje. Pakankamas aprūpinimas N šiame tarpsnyje turi įtakos varpų formavimosi skatinimui krūmijimosi tarpsnyje. Trūkstant N šiame laikotarpyje, varpose užsimezga mažiau grūdų.

• Didžiausia N dalis pereina į grūdus jų pildymosi tarpsnyje. Pasėlių aprūpinimas N šiame laikotarpyje turi įtakos savitajam grūdų svoriui, kuris yra pagrindinis didelio derlingumo veiksnys. Maždaug 80% augaluose esančio azoto nukeliauja į grūdus.

P

Fosforas (P) gyvybiškai svarbus augalo augimui ir vystymuisi. Ši maisto medžiaga padeda užtikrinti tolygų plaukėjimą, greitesnį brendimą ir padeda pasėliams geriau toleruoti šaltį.

• Fosforas dalyvauja ląstelių dalijimosi procese. Atlieka svarbų vaidmenį augalo augimo bei vystymosi tarpsniuose, vykdo energijos perdavimo pačiame augale ir energijos kaupimo/palaikymo augaluose funkciją. Fotosintezės metu susidarančių cukringų medžiagų sudėtyje yra fosforo junginių, atsakingų už maisto medžiagų kaupimą ir perdavimą pačiame augale.

• P taip pat skatina augalo šaknijimąsi ir šaknų masės augimą, ko pasekoje padidėja dirvožemio apimtis, kurią augalai gali panaudoti efektyvesniam vandens ir maisto medžiagų įsisavinimui.

• Fosforas yra judrus augaluose, todėl didžiausia jo koncentracija yra besivystančiose augalo dalyse. Jis nukeliauja nuo šaknų į grūdus, o grūdų vystymosi/pildymosi tarpsnyje vyksta papildomas jo įsisavinimas.

• Fosforo judrumas dirvožemyje yra ribotas, todėl augalai gali įsisavinti tik šaknų aplinkoje esantį P.

K

• Kalis svarbus augalams dėl jo daugybės funkcijų augaluose:

1. Perdislokuoja nitratus – nitratų pernešimas augale labai svarbus efektyviam N panaudojimui.

2. Aktyvuoja daugiau nei 60 fermentų sistemų, kurios užtikrina augalo ląstelių funkcijas ir augalo augimą.

3. Dalyvauja baltymų, vitaminų, krakmolo ir celiuliozės sintezės procesuose.

4. Vykstant fotosintezei, gamina energiją.

5. Atidaro ir uždaro lapų žioteles.

6. Perneša cukringas medžiagas į kaupimo/saugojimo dalis, tokias kaip grūdai, kuriuose cukrus paverčiamas krakmolu.

7. Didina augalų atsparumą ligoms ir stresinėms situacijoms.

• Pagrindinis įsisavinimas vyksta stiebo ilgėjimo tarpsnyje, o tik nedidelė dalis pernešama į grūdus, o apie 80% augalų įsisavinamo K lieka šiauduose. Tinkamas pasėlių aprūpinimas kaliu (K) gali apsaugoti miglinius augalus nuo išgulimo.

• Tręšti K trąšomis reikia atsižvelgiant į dirvožemio tyrimo duomenis, įvertinus kalio pasišalinimą iš dirvožemio. Kadangi didžioji kalio dalis lieka šiauduose, didelė įsisavinto K dalis vėl patenka į dirvožemį po derliaus nuėmimo ir bus prieinamas kitiems auginamiems pasėliams.